Aprašymas

Pivašiūnai – nedidukas Dzūkijos bažnytkaimis, įsikūręs vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didžiulio Pivašiūnų-Gineitiškių miško ir Ilgio ežero, 25 kilometrai į šiaurės rytus nuo Alytaus ir 11 kilometrų į šiaurę nuo Daugų. Pivašiūnų pavadinimas veikiausiai sietinas su netoliese tekančia Pievėsos upe.

2006-aisiais patvirtintas Pivašiūnų miestelio herbas, sukurtas dailininko Arvydo Každailio. Jame mėlyname fone vaizduojama Pivašiūnų Mergelė Marija, apačioje – heraldinis trikalnis, simbolizuojantis bažnyčios, mokyklos ir piliakalnio kalnelius.

Pivašiūnai rašytiniuose šaltiniuose pirmąsyk paminėti tik įpusėjus XVII amžiui, nors žmonių, atrodo, čia gyventa daug anksčiau. Senovėje maždaug šiomis vietomis ėjo vienintelis kelias iš Punios bei Alytaus į Trakus ir Vilnių. Yra duomenų, kad Lietuvoje plintant reformacijai netoli dabartinių Pivašiūnų veikusi reformatų kirchė.

Pivašiūnus nuo seno garsina ne tik nuostabi gamta, bet pirmiausia šventovė ir joje esantis maloningas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Pivašiūnų bažnyčios fundatorius – Kauno stalininkas, Seimo narys, Medilo seniūnas Jonas Klockis. Jis Senųjų Trakų benediktinams 1633 m. surašytu testamentu paliko nemažai pinigų ir Pivašiūnų palivarką. Benediktinai Pivašiūnų bažnyčia rūpinosi daugiau nei du šimtmečius, iki pat vienuolyno uždarymo. Benediktino Celestino Sorakos rūpesčiu 1825 m. pastatydinta ir dabartinė ant kalno stovinti lotyniško kryžiaus formos medinė bažnyčia.

Stebuklais garsėjantis Dievo Motinos paveikslas sietinas su bažnyčios fundavimu. Šio vertingo paveikslo užsakovas galėjo būti Mergelės Marijos mylėtojas Jonas Klockis, užsakyti jį galėjo ir Senųjų Trakų benediktinai, juolab kad Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslas itin artimas Senųjų Trakų Švč. Mergelės paveikslui. Daugybė maldininkų visais laikais prie šio paveikslo patirdavo sielą ir kūną gaivinančių Dievo malonių. Pagerbdamas Dievo Motiną ir dėkodamas Viešpačiui už jos užtarimu gautas malones kardinolas Vincentas Sladkevičius 1988 m. vainikavo Pivašiūnų Mergelę su Kūdikiu popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jai Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.

Visais laikais į Pivašiūnus ypač daug maldininkų atvyksta per atlaidus. Pivašiūnai garsėjo Mergelės Marijos Dangun Ėmimo – Žolinės, Marijos Gimimo ir Šv. Jono Krikštytojo atlaidais. Ilgainiui pagrindiniais atlaidais tapo bažnyčios titulinė iškilmė – Marijos Dangun Ėmimas. Šiuo metu Žolinės atlaidai, sutraukiantys minias maldininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, švenčiami visą oktavą. Pivašiūnuose švenčiama Marijos išaukštinimo iškilmė – tarsi vilties ir stiprybės ženklas visai lietuvių tautai.

Pivašiūnų bažnyčia yra pagrindinė Kaišiadorių vyskupijos šventovė po Katedros, o joje švenčiami Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų atlaidai – pagrindiniai vyskupijos atlaidai. Nuo 2007 m. Pivašiūnai įtraukti į Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo programą.

Lokacija

64482, Pivašiūnai, Alytus, Lithuania

Užklausa

    Alternatyvus kontaktinis numeris

    +37031529386

    Vaizdo įrašas
    Gyventojų skaičius

    20

    Darbuotojų skaičius

    2

    Vadovas

    Vincas Baublys

    Internetinės nuorodos ir socialiniai tinklai
    mood_bad
  • Kol kas jokių atsiliepimų.
  • Palikti atsiliepimą